Daugiafunkcis kompleksas Šeškinėje susideda iš keturių pastatų ir sporto infrastruktūros objektų:
Šiuo metu vykdomi stadiono ir vaikų darželio rangos darbai. Pamatai jau įrengti, montuojamos konstrukcijos, pradeda ryškėti stadiono kontūrai.
Taip pat viešinami kultūros centro ir arenos su sporto centru projektiniai pasiūlymai. Artimiausiu metu planuojama gauti statybą leidžiančius dokumentus ir pradėti šių objektų statybas.
Visas Daugiafunkcio komplekso projektas kainuos 157,2 mln. eurų su PVM. Į šią sumą įeina indeksuoti statybos darbai (su finansavimo kaštais), papildomai įsigyjami statybos darbai, komplekso operavimo kaštai, išskaidyti per 20 metų, skolinimosi palūkanos.
Pagal projekto sutartį koncesininkas įsipareigoja užbaigti statybas ir priduoti darbus (įskaitant sertifikavimą) iki 2028 m. vasario mėnesio pabaigos. Visgi koncesininkas yra viešai paskelbęs, kad stadiono statybas planuoja baigti 2027 m. ketvirtąjį ketvirtį.
Šiuo metu statybas finansuoja koncesininkas nuosavomis ir skolintomis lėšomis. Pabaigus statybas, Sutartyje numatytą investicijų sumą sumokės Vilniaus miesto savivaldybė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Daugiafunkcis kompleksas bus pritaikytas įvairioms sporto šakoms – futbolui, lengvajai atletikai, krepšiniui, tinkliniui, boksui ir kitiems didelio masto sporto renginiams bei turnyrams.
Taip, Daugiafunkcis kompleksas bus pritaikytas tarptautinio lygio varžyboms ir renginiams, atitiks tarptautinių standartų reikalavimus bei leis priimti didelio masto sporto ir kultūros renginius. Nacionalinis stadionas atitiks UEFA ketvirtos kategorijos stadiono reikalavimus.
Stadionas bus daugiafunkcis – jame vyks ne tik sporto varžybos, bet ir koncertai, kultūros renginiai bei kiti didelio masto miesto renginiai.
Kompleksas suteiks sportininkams modernias treniruočių ir varžybų sąlygas, o miestui – naują erdvę renginiams, skatins sporto vystymąsi, didins turizmą ir kurs patrauklesnę miesto infrastruktūrą. Taip pat, tokios infrastruktūros atsiradimas papildomai prisidės skatinant miesto ekonomiką, kadangi tai bus aiškus įrodymas užsienio investuotojams – mūsų sostinė auga, vystosi ir rūpinasi viešosiomis paslaugomis.
Susisiekimas su Daugiafunkciu kompleksu bus patogus, aiškiai suplanuotas ir pritaikytas tiek kasdieniams srautams, tiek dideliems renginiams. Numatyta pertvarkyti Ozo–Ukmergės transporto mazgą, įrengiant pilną dobilo tipo sankryžą su nuovažomis ir žiedinėmis sankryžomis, užtikrinant sklandesnį ir saugesnį privažiavimą automobiliu. Viešasis transportas bus stiprinamas – Ozo gatvėje planuojamos atskiros autobusų juostos, o stotelės bus įrengtos arčiau komplekso.
Didelis dėmesys skiriamas ir darniam judumui: bus nutiesti nauji pėsčiųjų ir dviračių takai, įrengta požeminė perėja po Ukmergės gatve, o ateityje numatomas ir pėsčiųjų viadukas. Pėsčiųjų jungtis ir žaliąsias erdves papildys naujai įrengtas Mamutų parkas, kuris sujungs teritoriją su aplinkiniais rajonais ir sudarys patogias galimybes į stadioną bei kitus komplekso objektus patekti pėsčiomis ar dviračiu.
Didinti vietų skaičių stadione iki ne mažiau kaip 18 tūkst. reikėjo dėl jo konkurencingumo Lietuvoje ir Europoje. 14–15 tūkst. vietų stadionus jau turi Kaunas ir Talinas, 10 tūkst. vietų stadioną – Ryga. Didesnis nei 18 tūkst. vietų stadionas išskirtų Vilnių iš kitų panašių objektų Baltijos šalių regione, taip sukuriant konkurencinį pranašumą.
Be to, šiuo metu Vilniuje labai trūksta universalios vidutinio dydžio erdvės sporto ir kultūros renginiams. „Active Vilnius“ arena talpina 2,5 tūkst. žiūrovų, „Compensa“ koncertų salė – 2–3 tūkst. žmonių, o „Twinsbet“ arena – 10–13,5 tūkst. žiūrovų. Sporto centre numatoma universali arena turėtų ne mažiau kaip 5 000 vietų ir užpildytų rinkoje esančią spragą – joje galėtų vykti tiek sporto varžybos, tiek kultūros renginiai.
Įrengus universalią areną sporto centre, objekte išliktų treniruočių aikščių kompleksas: dvi krepšinio treniruočių aikštės vietoje šešių, rankinio aikštė, bokso ir imtynių salė, sportinės ir meninės gimnastikos salė.
Dabartinė miesto finansinė padėtis leidžia ne tik skolintis geresnėmis sąlygomis, bet ir planuoti šią sumą padengti iš miesto investicinės programos, neatsisakant suplanuotų projektų. Todėl kol kas numatoma visą sumą išmokėti nesiskolinant.
Dėl COVID-19 pandemijos ir karo Ukrainoje, sukėlusių infliacijos krizę visoje Europoje, kainų augimas buvo didesnis, nei sutarties šalys galėjo numatyti. Statybos sąnaudų elementų kainų indeksas 2020 m. sausį, kai buvo pateiktas pasiūlymas, siekė 113, o 2022 m. liepą, kai įsigaliojo sutartis, – 146 ir toliau augo.
Pagal Civilinio kodekso 6.204 straipsnio nuostatas, esant aplinkybėms, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą vienos iš šalių nenaudai, šalys turi arba susitarti dėl sutarties pakeitimo, atkuriant pusiausvyrą, arba nutraukti sutartį.
Kadangi to laikotarpio kainos nebeatitiko situacijos statybų sektoriuje, kainą buvo būtina indeksuoti. Indeksacija taikoma remiantis Koncesijos sutarties priedo Rizikų matricos 1.7 punktu ir Koncesijos sutarties 36.2.3 punktu.
Pažymėtina, kad Koncesijos sutarties 36.2.3 punktas numato galimybę keisti sutarties nuostatas, jeigu pakeitimas būtinas dėl aplinkybių, kurių suteikiančios institucijos (Vilniaus miesto savivaldybė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija), veikdamos apdairiai, negalėjo numatyti, taip pat jeigu nekeičiamas bendras sutarties dalykas ir kiekvieno pakeitimo vertė neviršija 50 proc. pradinės sutarties vertės.
Daugiafunkcio komplekso projekto statybų kainos indeksavimas buvo pigiausias ir greičiausias būdas sostinei turėti ne tik Nacionalinį stadioną, bet ir likusią miestui itin svarbią infrastruktūrą.
Dėl didelės objekto apimties vien projektavimo ir rangos darbų viešųjų pirkimų procedūros gali trukti daugiau nei trejus metus. Projektavimo ir statybos darbų kainos rinkoje ir toliau auga, todėl pradėjus procedūras iš naujo projektas būtų brangesnis, palyginti su pasiūlyta alternatyva.
